Vilniaus Universitetas

Naujienos

bebro antrasis etapasVasario 3 d. Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete (VU MIF) vyko informatikos ir informatinio mąstymo konkurso „Bebras“ antrasis etapas. Užduotis sprendė Vilniaus regiono dalyviai. Atvyko 93 mokiniai (54 jauniai, 39 kolegos).

Į šiemet surengtą „Bebro“ konkurso antrąjį etapą buvo kviečiami 9–10 klasių mokiniai (jauniai), pirmajame etape surinkę daugiau nei 135 taškus, ir 11–12 klasių mokiniai (kolegos), surinkę 125 ir daugiau taškų (iš 216 galimų). Iš viso užsiregistravo 578 mokiniai.

Konkursas vyko septyniose Lietuvos aukštosiose mokyklose: Kauno technologijos, Klaipėdos, Šiaulių, Vilniaus universitetuose, Alytaus, Panevėžio, Utenos kolegijose. Į renginį atvyko ir uždavinius sprendė 292 mokiniai: 9–10 klasių – 184 ir 11–12 klasių – 127 mokiniai. Dalyviai turėjo išspręsti 15 uždavinių, tam buvo skirta 30 min. Pradėdami spręsti mokiniai turėjo po 45 taškus.

1–3 vietų laimėtojai buvo apdovanoti diplomais, regionų įsteigtais atminimo prizais.

Absoliučiai geriausiais buvo pripažinti devintokė Neda Narmontaitė iš Klaipėdos licėjaus, dešimtokas Joris Gagilas iš Vilniaus Žvėryno gimnazijos, vienuoliktokas Aidas Mudėnas iš Ignalinos gimnazijos ir dvyliktokas Vismantas Stonkus iš Šiaulių Didžvario gimnazijos. Visi laimėtojai paskelbti „Bebro“ svetainėje.

STEAM konsorciumas2018 m. pradžioje Freiburgo pedagoginiame universitete (Vokietija) buvo iškilmingai inauguruotas tarptautinis STEM (Science, Technologies, Engineering, Mathematics) ugdymo konsorciumas (angl. Consortium for STEM Education).

Kartu su Vilniaus universitetu šio tinklo konsorciumo steigėjai yra universitetai iš 12 šalių. Prie jo nuolat kviečiamos aktyviai jungtis aukštosios mokyklos, suinteresuotos STEM ugdymo filosofija.

Renginyje Vilniaus universitetui (VU) atstovavęs Filosofijos fakulteto dekanas prof. Arūnas Poviliūnas pabrėžė, kad tokia tarptautinė partnerystė itin vertinga mūsų universitetui, tampančiam aktyviu pedagogų rengimo centru.

„STEM konsorciumas leis keistis patirtimi ir rasti daugiau būdų, kaip efektyviau panaudoti Vilniaus universiteto gamtos mokslų srityse sukauptą potencialą ugdymo turiniui, visų pirma, bendrojo ugdymo srityje atnaujinti“, – pabrėžė A. Poviliūnas.

Vertingais šio renginio metu užmezgamais ryšiais džiaugėsi ir Gyvybės mokslų centro GMC) dr. Paulius L. Tamošiūnas, nes partnerių jau išbandytas STEM ugdymo turinys bus labai naudingas Vilniuje ir dar 9 Lietuvos miestuose kuriamuose STEAM centruose, kuriuose mokiniams bus siūlomos įdomiausios ir kokybiškiausios veiklos.

Šio tinklo nariai jau anksčiau kartu sėkmingai įvykdė ne vieną bendrą tarptautinį projektą, o šiuo metu darbuojamasi net trijuose „Erasmus+“ projektuose (MaSDiV, STEM PD Net, IncluSMe). Pasak juose aktyviai dalyvaujančios VU Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto profesorės Valentinos Dagienės, jie padeda geriau suprasti STEM dalykų ugdymo svarbą, šių dalykų integravimo būtinumą žemesnėse klasėse, nurodo mokytojų kvalifikacijos tobulinimo kryptis, be to, parengiama daug mokymo medžiagos, kurią gali naudoti visos šalys. Lietuvai labai svarbu matyti STEM ugdymo kontekstą, diskutuoti, keistis nuomonėmis, o ypač – gauti pagalbos įgyvendinant konkrečius sprendimus.

Konsorciumo tikslas – gerinti STEM ugdymo kokybę Europoje kuriant autentišką ir aktualų STEM dalykų ugdymo turinį, gerinant pasiekimus šiose disciplinose ir suteikiant galimybę STEM veiklas išbandyti visiems mokiniams, nepriklausomai nuo socioekonominių ar kitų veiksnių.

Informacijos šaltinis – portalas VU Naujienos

Prof. DagieneInformatinis ugdymas šiais mokslo metais žengė pirmąjį žingsnį į Lietuvos pradines mokyklas – dėmesys informatiniam mąstymui, technologinės priemonės, modernūs mokymosi metodai išbandomi dešimtyje įstaigų. Planuojama, kad 2020 m. informatikos bus mokoma visose Lietuvos pradinio ugdymo įstaigose, siekiama informatinį mokymą integruoti į kitų dalykų (matematikos, lietuvių kalbos, gamtos pažinimo, dailės, muzikos ar užsienio kalbų) pamokas.

Nors pradinės mokyklos vis dar nedrąsiai įsileidžia naujoves, susijusias su informacinėmis technologijomis, o mokytojai ir tėvai abejoja jų teikiama nauda, Vilniaus universiteto (VU) Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto profesorė Valentina Dagienė įsitikinusi, kad procesai, skatinantys sumaniai naudotis šiuolaikinėmis technologijomis mokantis visų dalykų yra neišvengiami ir vyksta viso pasaulio mokyklose. Gilesnio informatinio ugdymo nauda nuo pat pirmųjų klasių – neabejotina. Todėl šiuo metu profesorė aktyviai bendradarbiauja su Švietimo ir mokslo ministerija ir Ugdymo plėtotės centru diegiant informatikos dalyką į šalies pradinio ugdymo mokyklas.

Prof. V. Dagienė yra informatikos mokymo Lietuvos mokyklose pradininkė – ji kartu su doc. Gintautu Grigu išleido pirmąjį informatikos vadovėlį. Profesorė daug prisidėjo prie informatikos mokymo naujovių diegimo, inicijavo ir vadovavo rengiant informatikos ugdymo programas, brandos egzaminus. Daug metų vadovauja Jaunųjų programuotojų mokyklai, dirba su informatikai gabiais mokiniais, talkina rengiant tarptautines informatikos olimpiadas ir konkursus, rašo  mokslinius straipsnius ir knygas. Už šias veiklas gavo daugybę apdovanojimų, yra žinoma ir ypač vertinama ne tik Lietuvoje, bet ir kolegų visame pasaulyje.

Kaip plačiai Lietuvos mokyklos naudoja informacines technologijas mokymosi procesui palengvinti ir paįvairinti?

Kalbant apie atskirą informacinių technologijų mokymą Lietuvos mokyklose, mes esame labai pažengę – jau daugelį metų mokome informacinių technologijų nuo 5 iki 12 klasės. Deja, informacinės technologijos vangiai integruojamos į kitų dalykų pamokas.

Lietuvoje yra tokių mokyklų, kur sumanus vadovas suburia aktyvių mokytojų kolektyvą ir dalykų integracija sėkmingai diegiama. Tokiose mokyklose vyksta mokymasis, grįstas tyrinėjimais pagal STEM (angl. Science, Technology, Engineering, Maths) strategiją. Pagal ją lavinami mokinių kūrybiniai, verslumo, tyrinėjimo gebėjimai. Tačiau tokių mokyklų Lietuvoje yra nedaug – 10–20 proc.

Nemokame integruoti

Su kokiomis didžiausiomis problemomis susiduria mokyklos diegdamos naująsias technologijas į mokymosi procesą?

Lietuva turi tvirtus informatikos mokymo pamatus ir pakankamai gerą akademinę mokytojų patirtį. Turime gerų anksčiau Vilniaus universiteto paruoštų mokytojų, su tvirtomis matematikos ir informatikos žiniomis.

Bet mokytojų rengimas prastėja. O be gerų mokytojų, neturėsime gerų studentų ir mokinių, neturėsime gerų dėstytojų. Įvairiais stebėjimais patvirtinta ir iš praktikos matyti – kur yra geras mokytojas, ten mokiniai pasiekia puikių rezultatų. Gero mokytojo nėra – ir mokykla nebeturi gabių mokinių.

Dauguma informatikos mokytojų moka mokyti ir turi atskiras pamokas, bet mes per mažai integruojame informacines technologijas į kitų dalykų pamokas. Nekuriame sistemos, kad informacinės technologijos talkintų gerinant įvairių dalykų mokymąsi. Tai yra platesnė mūsų švietimo sistemos problema – mūsų mokyklų bendruomenių uždarumas, nemokėjimas dirbti komandoje, naujovių baimė, atsakomybės stoka. Daugiau stumdome atsakomybes vieni nuo kitų, o neiname kartu į tikslą.

Dauguma mokytojų nesupranta, kaip efektyviai integruoti dvi pamokas į vieną, informacines technologijas į muziką, matematiką į informacines technologijas. Pirmiausia tai varžo ir esama mokyklų organizacinė struktūra.

Reikia mokyklas išmokyti integruoti, sulieti ugdymo programas, mokytojus daugiau bendradarbiauti ir mažiau bijoti technologijas taikyti kuo plačiau.

Nuo ko labiausiai priklauso efektyvus informacinių technologijų ir kitų dalykų integravimas?

Integravimo efektyvumas priklauso nuo mokytojų pasirengimo ir noro tai daryti, nuo motyvuojančio, palaikančio, išmintingo ir mokančio paskatinti vadovo.

Lietuvoje dažnai vyksta mokymai kitų dalykų mokytojams, kaip integruoti technologijas į savo dalyko pamokas, yra parengtų metodikų. Bet mokytojus reikia labiau motyvuoti ir paskatinti, suteikti pasitikėjimo, užtikrinti pagalbą (ir techninę, ir metodinę), tada jie norės imtis daugiau iniciatyvų. Lietuvos mokytojams trūksta pasitikėjimo savimi ir savo gebėjimais.

Pavyzdžiui, Suomijoje yra stiprus mokytojo profesijos prestižas visuomenėje, stojančiųjų į pedagogines studijas visada yra mažiausiai 5 į vieną vietą, nors alga jų irgi yra vidutinė. Suomijoje mokytojai turi mokėti kelias užsienio kalbas, yra labai išprusę bei užsitarnavę pagarbą visuomenėje. Mokytojus Lietuvoje reikia timptelėti aukštyn, jų rengimą stiprinti, pritraukti gabių mokinių – tada būsimi pedagogai bus kūrybiški ir imsis atsakomybių spręsdami problemas. Mokytojai turi būti išdidūs, patys siekti, kad juos gerbtų, išlikti inteligentiški bet kokiomis aplinkybėmis ir mažiau dejuoti.

Reikia ugdyti gilesnį mąstymą

Naujosios technologijos mokiniams savaime suprantamos. Ar mokytojai spėja koja kojon su „išmaniaisiais“ mokiniais?

Ši karta daug greičiau ir lengviau išmoksta naudotis technologijoms. Mokytojams gal ir nebereikia mokyti, kaip laikyti pelę ar kaip parašyti elektroninį laišką, kokį mygtuką kada spausti, kad atsisiųstum filmuką, bet vargu ar mokiniai gimsta mokėdami taikyti technologijas mokydamiesi ir ypač – siekdami kūrybiško rezultato. Vienetai gimsta turėdami informatinį mąstymą, visus kitus reikia mokyti, kad jie išlavintų gilesnį šios srities mąstymą.

Žinių visuomenės amžiuje pagrindinė mokytojų misija neturėtų būti išmokyti vaikus valdyti kompiuterį ar telefoną. Jie turėtų mokyti, kaip pasitelkiant technologijas ugdyti gebėjimą atpažinti ir formuluoti įvairias problemas, įvertinti problemos sprendimo variantus, logiškai sisteminti ir analizuoti duomenis. Mokytojai turi kooperuotis, dirbti drauge, o mokiniai turi siekti efektyvaus mokymosi per pamokas.

Kaip pasitelkiant naująsias technologijas galėtų keistis mokymosi procesas mokyklose? Koks jis turėtų būti?

Informacines technologijas mokymo procese reikia taikyti apdairiai ir protingai. Tikrai nebūtina visiems mokytojams ir visose mokyklose į visus dalykus integruoti informacinių technologijų. Tik ten, kur matyti nauda ir efektyvumas, į tuos dalykus, kur būtina labiau motyvuoti mokinius, tose mokyklose, kuriose mokytojai yra stiprūs, iniciatyvūs ir sulaukia paramos iš vadovo.

Šiai kartai vien technologijų taikymo nepakanka, turime formuoti gilesnį konstruojamąjį mąstymą, padėsiantį spręsti problemas, suprasti galimybes, priimti sprendimus. Ten, kur yra didžiausios problemos, turime skirti ypatingą dėmesį dalykų integravimui ir gilesniam informatikos, informacinių technologijų mokymuisi.

Pasitelkiant technologijas galima efektyvinti ir spartinti mokinių ir pedagogų darbą. Mokiniai nebenori mokytis senaisiais metodais, sąsiuviniuose atlikdami sudėties veiksmus stulpeliais ar popierinėse pratybose spręsdami uždavinius. Mokiniams nereikėtų tiek daug pratybų sąsiuvinių, geriau būtų naudoti alternatyvias elektronines pratybas, kur mokiniui uždaviniai pateikiami žaismingiau ir, svarbiausia, sprendimai patikrinami automatiškai, o vaikas sužino apie savo sprendimą iš karto.

Elektroninės pratybos leidžia atsižvelgti į kiekvieno vaiko gebėjimus, galima individualizuoti mokymosi kelią. Daug lengviau adaptuoti skaitmenines užduotis, ypač perkeltas į internetą ar intranetą. Tokios pratybos taupo pedagogų laiką ir labiau motyvuoja, įtraukia vaikus į mokymosi procesą.

Vienodos galimybės visiems mokiniams

Kodėl informatinis mokymas jau nuo pradinių klasių yra gyvybiškai svarbus šiuolaikinėse mokyklose? Ir kokie yra keliami tikslai?

Mes negalime atsilikti nuo pasaulio, kuris diktuoja madas ir šiuolaikinius poreikius. Žiūrima, kokių mąstymo gebėjimų reikia XXI amžiuje. Anksčiau pradiniame ugdyme buvo akcentuojami trys pagrindiniai dalykai: skaitymas, rašymas ir skaičiavimas. Skaitmeniniame amžiuje prie senųjų dalykų bloko prisidėjo ketvirtas dalykas – informatinis raštingumas. Dalis pradinukų jau žino, kaip naudotis kompiuteriais, planšetėmis ir namuose tai daro padedami tėvelių ar samdomų mokytojų, tačiau ne visi mokiniai turi vienodas sąlygas. Tarp turinčių ir neturinčių tokių galimybių namuose atsiranda didžiulis atotrūkis. Siekiant suvienodinti galimybes ir stengiantis tą atotrūkį sumažinti, reikalingas visuotinis informatikos mokymas visose Lietuvos pradinėse klasėse.

Norėtųsi išvengti klaidingo supratimo ar įsivaizdavimo, kad įvedus informatikos dalyką pradinukai turės valandas sėdėti prie kompiuterių, bus mokomi programuoti rašant nuobodų kodą. Tikrai ne taip. Strategavimo, komponavimo, cikliškumo, informatinio mąstymo galima mokytis ir be kompiuterių, panaudojant įvairiausias visiems prieinamas priemones (dėliojant sėklytes, rūšiuojant sagutes, naudojant mokomuosius stalo žaidimus). Reikia siekti kūrybiško mokyklų vadovų ir mokytojų mąstymo.

Koks yra Jūsų didžiausias noras kalbant apie informatinio mąstymo įtvirtinimą visose Lietuvos mokyklose?

Labiausiai norėčiau, kad mes būtume kaip suomiai pagrindinių mokyklų lygybės požiūriu. Norėčiau, kad Lietuvoje nekiltų klausimų, kuri mokykla yra geriausia. Visos mokyklos turėtų būti vienodai geros, o mokiniai jose turėtų gauti vienodai gerą išsilavinimą. Privačios mokyklos galėtų veikti kaip išskirtinės krypties išsilavinimą suteikiančios įstaigos (Montessori, katalikiškos, budistinės, krišnaistinės ar pan.). Bet tarp pagrindinių mokyklų ir kaimuose, ir didmiesčiuose neturėtų būti atotrūkio. Kompiuteriais kiekvieno mokinio Lietuvos mokyklose neaprūpinsime, bet visoms mokykloms galima suteikti kūrybišką informatinį ugdymą.

Informacijos šaltinis: portalas VU Naujienos

VU FsF su delegacija is Mianmaro smVilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakultete viešėjo keturių ekspertų delegacija iš Mianmaro Sąjungos Respublikos Švietimo ministerijos. Mianmaras siekia šiuolaikiškai pertvarkyti savo švietimo sistemą ir taip prisidėti prie šalies socialinės-ekonominės raidos gerinimo. Svečiai domėjosi VU patirtimi rengiant mokytojus, nes gerai parengti aukštos kvalifikacijos dalykų mokytojai, gebantys kūrybiškai dirbti, turi tiesioginę įtaką mokinių lavinimui bei pasiekimams, o kartu ir šalies raidai.

VU Filosofijos fakulteto Edukologijos katedros docentė dr. Tatjana Bulajeva svečiams pristatė du VU taikomus mokytojų rengimo būdus, suteikiančius programų absolventams profesinę pedagogo kvalifikaciją, kuri reikalinga norintiesiems bendrojo lavinimo mokyklose dirbti dalyko mokytojais. Vienas mokytojų rengimo būdas apima gretutines studijas ir tinka VU studentams, įstojusiems į bakalauro pakopos studijų programas, atitinkančias bendrojo ugdymo mokyklose mokomus dalykus – šie studentai, pasirinkę gretutinių studijų programą „Dalyko pedagogika“ ir sėkmingai ją užbaigę, įgyja profesinę pedagogo kvalifikaciją. Kitas mokytojų rengimo būdas apima metus trunkančią profesinių pedagoginių studijų programą „Mokyklos pedagogika“ ir tinka visiems jau turintiems aukštąjį universitetinį išsilavinimą srityje, atitinkančioje bendrojo ugdymo mokyklose mokomus dalykus.

2017 10 17 konferencija VU Naujienos smŠ. m. spalio 17 d. Vilniaus universitete (VU) vyko EBPO apžvalgos „Švietimas Lietuvoje“ pristatymo renginius pratęsianti konferencija, skirta aptarti mokytojų rengimo ir ugdymo turinio aktualijas. Konferencijoje dalyvavo apie šimtas įvairių švietimo įstaigų atstovų.

Susirinkusius dalyvius pasveikino VU studijų prorektorius doc. Valdas Jaskūnas, pabrėžęs mokytojų rengimo Lietuvai svarbą bei VU misiją siūlyti studentams aukštos kokybės šiuolaikiniais moksliniais tyrimais ir gerąja užsienio praktika grįstas pedagogines studijas.

Konferencijoje pranešimus skaitė pripažinti švietimo ekspertai iš užsienio šalių. Hannah von Ahlefeld, TALIS pradinio ugdymo mokytojų rengimo tyrimo analitikė bei vadovė (OECD) aptarė veiksmingas pradinio ugdymo mokytojų rengimo prielaidas bei pristatė aštuonių tyrime dalyvaujančių šalių – Australijos, Japonijos, Korėjos, Nyderlandų, Norvegijos, Saudo Arabijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Jungtinės Karalystės (Velsas) – taikomas praktikas bei strategijas rengiant pradinio ugdymo mokytojus.

Konferencijoje pranešimą skaitęs Paul Braddock, internetinės platformos „Teaching English UK” vadovas, pristatė ne tik Britų tarybos požiūrį į mokytojų rengimą bet ir į profesinio augimo modelį.