Vilniaus Universitetas

Naujienos

Vizitas Olandija2017 m. Lietuvoje pradėtas vykdyti projektas „Informatika pradiniame ugdyme“. Projektą įgyvendina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ir Ugdymo plėtotės centras bendradarbiaudami su Vilniaus universiteto mokslininkais, pradinio ugdymo mokyklomis ir verslo įmonėmis. Projektu siekiama sukurti informatikos dalyko turinį pradiniam ugdymui ir išbandyti jį dešimtyje Lietuvos mokyklų.

Informatikos programą į Lietuvos pradines mokyklas numatyta įtraukti 2020 m. Iki to laiko tikimasi visiškai tam pasiruošti: programą išbandyti, parengti metodinę ir mokomąją medžiagą, aprūpinti mokyklas būtinomis priemonėmis, sukurti mokytojų kompetencijų tobulinimo programą ir pagalbos teikimo mokykloms infrastruktūrą.

Informatikos programos tikslas – ugdyti mokinių informatinį mąstymą, programavimo įgūdžius, gebėjimą kurti skaitmeninį turinį, mokytis valdyti išmaniąsias technologijas, taikyti jas sprendžiant problemas.

VU Vaikų universitetas Alytuje 2017 11 08Visuomenei pripažįstant, kad artimoje ateityje mokytojo profesija privalo tapti prestižine, daugėja gabių ir motyvuotų jaunuolių, norinčių ne tik tapti dalyko žinovais, bet ir ieškoti kelių, įgalinančių įgytomis žiniomis kūrybiškai pasidalyti su augančia karta.

Vienas tokių kelių – Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų institute siūloma gretutinių studijų programa Dalyko pedagogika. Ją renkasi VU bakalauro pakopos studentai, norintys greta savo universitetinio išsilavinimo įgyti profesinę pedagogo kvalifikaciją, suteikiančią teisę dirbti mokyklose dalyko mokytojais. Šių studijų populiarumą liudija augantys studentų skaičiai: 2016 m. studijas pasirinko 28 studentai, 2017 m. – 38 studentai, o 2018 m. į studijas užsiregistravo 59 studentai.

Erdvė profesinio tapatumo paieškose

Jaunam žmogui svarbu suteikti erdvės savęs ieškojimuose, vengiant stereotipizuoti ir standartizuoti jo tapatumą. Nors pedagogo profesija turi būti pasirinkta motyvuotai, mokykliniame suole pajaustas pašaukimas nebūtinai yra tikrasis. Tikrasis pašaukimas formuojasi ir tikrinamas susidūrus su pedagoginiais iššūkiais, kai jų akivaizdoje tenka susidėlioti asmeninius ir profesinius prioritetus. Siekiant, kad dalyko pedagogikos studijas rinktųsi brandūs jaunuoliai, jos pradedamos ne nuo pirmo, o nuo antro kurso, yra padalytos į dvi aiškias dalis, kurias sudaro 50 proc. teorijos ir 50 proc. praktikos, o visą studijų laikotarpį daug dėmesio skiriama patirties permąstymui.

Įvairi patirtis ir lankstumas

Studentai skatinami pamatyti įvairovę bendrume ir atvirkščiai. Visi – tiek humanitarinių, tiek socialinių, tiek gamtos ar tiksliųjų mokslų programų – studentai susitinka VU Filosofijos fakultete, kuriame studijuoja ir dalijasi savo patirtimi. Tai primena mokyklos modelį, kai visų sričių specialistai veikia bendrame kontekste, siekdami bendrų ugdymosi tikslų, ir praturtina juos savo dalyko specifika. Šiuo metu dalyko pedagogiką studijuoja matematikos, užsienio ir lietuvių kalbų / filologijos, istorijos ir antropologijos, biologijos, chemijos, psichologijos, filosofijos, geografijos programų studentai.

Lankstus planavimas – neatsiejama studijų dalis, siekiant suderinti pagrindines ir gretutines studijas. Dalyko pedagogikos studentai gali sulaukti patarimų ir rekomendacijų, kaip suderinti studijų laiką, ką daryti norint išvykti į „Erasmus+“ studijas ar pratęsti profesinę praktiką užsienio (lituanistiniuose) švietimo centruose. Studijų vertinimo sistema taip pat pasižymi lankstumu – vertinimas suformuojamas pagal kaupiamojo balo strategiją, todėl atsiskaitymai vyksta studijų metu, sesijos laikotarpį paliekant pagrindinių studijų atsiskaitymams.

Studijų tinklas ir praktika

Šių studijų pamatas – platus studijų procese dalyvaujančių fakultetų tinklas, kuriame dalyko ir jo didaktikos žinias perteikia geriausi savo srities specialistai, Lietuvoje ir už jos ribų žinomi mokslininkai, bendrąsias ir pedagogines kompetencijas ugdo psichologijos ir edukologijos ekspertai, prie praktinių įgūdžių lavinimo prisideda patyrę mentoriai.

Bendrojo ugdymo mokyklų, kuriose studentai atlieka praktikas, įvairovė ir skaičius kasmet auga. Dalis jų turi mokyklos partnerės statusą ir nuolatos dalyvauja studijų procese priimdamos programos studentus pedagoginei praktikai: tai Vilniaus licėjus, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija, Vilniaus jėzuitų gimnazija, Pal. Teofiliaus Matulionio gimnazija, Vilniaus Valdorfo mokykla, Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija, Vilniaus Žemynos gimnazija, Vilniaus Maironio progimnazija ir kt. Vienas pagrindinių studijų kokybės garantų – glaudus tinklo narių bendradarbiavimas rengiant būsimąjį mokytoją.

bebro antrasis etapasVasario 3 d. Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete (VU MIF) vyko informatikos ir informatinio mąstymo konkurso „Bebras“ antrasis etapas. Užduotis sprendė Vilniaus regiono dalyviai. Atvyko 93 mokiniai (54 jauniai, 39 kolegos).

Į šiemet surengtą „Bebro“ konkurso antrąjį etapą buvo kviečiami 9–10 klasių mokiniai (jauniai), pirmajame etape surinkę daugiau nei 135 taškus, ir 11–12 klasių mokiniai (kolegos), surinkę 125 ir daugiau taškų (iš 216 galimų). Iš viso užsiregistravo 578 mokiniai.

Konkursas vyko septyniose Lietuvos aukštosiose mokyklose: Kauno technologijos, Klaipėdos, Šiaulių, Vilniaus universitetuose, Alytaus, Panevėžio, Utenos kolegijose. Į renginį atvyko ir uždavinius sprendė 292 mokiniai: 9–10 klasių – 184 ir 11–12 klasių – 127 mokiniai. Dalyviai turėjo išspręsti 15 uždavinių, tam buvo skirta 30 min. Pradėdami spręsti mokiniai turėjo po 45 taškus.

1–3 vietų laimėtojai buvo apdovanoti diplomais, regionų įsteigtais atminimo prizais.

Absoliučiai geriausiais buvo pripažinti devintokė Neda Narmontaitė iš Klaipėdos licėjaus, dešimtokas Joris Gagilas iš Vilniaus Žvėryno gimnazijos, vienuoliktokas Aidas Mudėnas iš Ignalinos gimnazijos ir dvyliktokas Vismantas Stonkus iš Šiaulių Didžvario gimnazijos. Visi laimėtojai paskelbti „Bebro“ svetainėje.

STEAM konsorciumas2018 m. pradžioje Freiburgo pedagoginiame universitete (Vokietija) buvo iškilmingai inauguruotas tarptautinis STEM (Science, Technologies, Engineering, Mathematics) ugdymo konsorciumas (angl. Consortium for STEM Education).

Kartu su Vilniaus universitetu šio tinklo konsorciumo steigėjai yra universitetai iš 12 šalių. Prie jo nuolat kviečiamos aktyviai jungtis aukštosios mokyklos, suinteresuotos STEM ugdymo filosofija.

Renginyje Vilniaus universitetui (VU) atstovavęs Filosofijos fakulteto dekanas prof. Arūnas Poviliūnas pabrėžė, kad tokia tarptautinė partnerystė itin vertinga mūsų universitetui, tampančiam aktyviu pedagogų rengimo centru.

„STEM konsorciumas leis keistis patirtimi ir rasti daugiau būdų, kaip efektyviau panaudoti Vilniaus universiteto gamtos mokslų srityse sukauptą potencialą ugdymo turiniui, visų pirma, bendrojo ugdymo srityje atnaujinti“, – pabrėžė A. Poviliūnas.

Vertingais šio renginio metu užmezgamais ryšiais džiaugėsi ir Gyvybės mokslų centro GMC) dr. Paulius L. Tamošiūnas, nes partnerių jau išbandytas STEM ugdymo turinys bus labai naudingas Vilniuje ir dar 9 Lietuvos miestuose kuriamuose STEAM centruose, kuriuose mokiniams bus siūlomos įdomiausios ir kokybiškiausios veiklos.

Šio tinklo nariai jau anksčiau kartu sėkmingai įvykdė ne vieną bendrą tarptautinį projektą, o šiuo metu darbuojamasi net trijuose „Erasmus+“ projektuose (MaSDiV, STEM PD Net, IncluSMe). Pasak juose aktyviai dalyvaujančios VU Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto profesorės Valentinos Dagienės, jie padeda geriau suprasti STEM dalykų ugdymo svarbą, šių dalykų integravimo būtinumą žemesnėse klasėse, nurodo mokytojų kvalifikacijos tobulinimo kryptis, be to, parengiama daug mokymo medžiagos, kurią gali naudoti visos šalys. Lietuvai labai svarbu matyti STEM ugdymo kontekstą, diskutuoti, keistis nuomonėmis, o ypač – gauti pagalbos įgyvendinant konkrečius sprendimus.

Konsorciumo tikslas – gerinti STEM ugdymo kokybę Europoje kuriant autentišką ir aktualų STEM dalykų ugdymo turinį, gerinant pasiekimus šiose disciplinose ir suteikiant galimybę STEM veiklas išbandyti visiems mokiniams, nepriklausomai nuo socioekonominių ar kitų veiksnių.

Informacijos šaltinis – portalas VU Naujienos

KuMokyklaInternete duris atvėrė naujos kartos mokymosi platforma – vyresniųjų klasių moksleiviams skirta „Kūrybingumo mokykla“. Kūrybingumo mokyklos kūrėjai – reklamos agentūros „New!“ įkūrėjas Tomas Ramanauskas ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentas Kristupas Sabolius – šiuolaikine kalba pristato didžiausius kūrybingumo mitus ir juos paneigia, pasitelkdami įkvepiančius mokslo, meno ir pramogų pasaulio pavyzdžius.

Projekto autoriai įsitikinę, jog daugeliui kurti trukdančios nuostatos yra iš piršto laužtos. Kiekvienoje iš dvidešimties pamokų paneigiamas vis kitas mitas apie kūrybingumą, kartu atskleidžiant, kad pajėgūs kurti yra ne tik menininkai, bet visi turintys tam noro, kad didelėms idėjoms nereikia daugybės pinigų ar nepakartojamo talento, o kūrybingumo galima išmokti.

„Kūrybingumo mokykla“ subalansuota vyresniųjų klasių moksleiviams, tačiau ji atvira visiems – pamokos bus viešai prieinamos mokyklos internetinėje svetainėje ir socialiniuose tinkluose.

„Kūrybingumas yra tarsi burtažodis, kuris skamba įvairiose konferencijose, ieškant inovacijų ar steigiant startuolius. Jo pasigendama, kai paaiškėja, kad vis dėlto stokojame įdomių idėjų ir būdų jas įgyvendinti. Todėl verta atsigręžti į pradžią švietimo sistemoje tam vis dar stinga reikiamo dėmesio. Šia tema retai dirbama sistemingai, nors įvairūs tyrimai teigia, kad tik kūrybingos asmenybės gali būti pasiruošusios ateities specialybėms“, – sakė K. Sabolius.

Nuo vasario 12 dienos iki pat birželio kiekvieną pirmadienį moksleivių ir visų susidomėjusių laukia vis nauja, dinamiška, iki dešimties minučių trunkanti video pamoka. Intensyvios pamokos sukurtos palaikant didelį tempą, siekiant susikalbėti su jaunais ir smalsiais žmonėmis.

„Pamokos bus žiūrimos internete, kuriame daug dėmesio blaškytojų, tad nesitikime, kad mokiniai susikaups valandą trunkantiems dviejų dėstytojų pašnekesiams prie lentos. Aptariamus atvejus taip pat rinkome remdamiesi aktualiomis ir spalvingomis asmenybėmis, todėl tikime, kad pamokos negali būti nuobodžios“, apie pamokų formatą pasakojo T. Ramanauskas.